- susipriešijimas
- susipríešijimas sm. (1); R401, N → susipriešyti: Tarp mūsų niekados nei joks susipykimas (susipriẽšyjimas) nėra pasidaręs KII61. Po susipriešijimo engelenderiai Renių pasiuntė šalin Ns1837,1. Abu šiuodu ciecoriu parėjo į susipriešijimą ir galiaus į karą Kel1881,86. \ priešijimas; papriešijimas; susipriešijimas
Dictionary of the Lithuanian Language.